Pasitikėjimas savimi I
Kas yra pasitikėjimas savimi? Ar tai daiktas, ar tai kažkas, ką mes galime apibūdinti kaip formą? Kartais žmonės sako, kad jo ar jos didžiulis pasitikėjimas savimi. Išties aš kažkada buvau visiškai suglumęs ties šita tema. Pamenu, norėjau pirkti knygą šiuo pavadinimu, bet buvo taip baisu tai daryti, nes, supraskite, pamatys pardavėjos…
Negana to, pasitikėjimas savimi yra kritiškai svarbus Jūsų sąžinei ir charakteriui. Tuo tarpu charakteris žaidžia lemiamą įtaką nugalėdamas baimes. Kodėl? Na pagalvokite. Jeigu Jūs pasitikite savimi, ar Jums reikės kažką slėpti nuo kitų žmonių? Ar Jums labai rūpės, ką jie gali Jums pasakyti? Mūsų smegenys geba mums pastoviai pakišti koją ir padėti baimes po padidinamuoju stiklu, kuris viską padidina mažiausiai dešimt kartų. Pasirodo kad, jeigu Jūs kažko bijote, tai reiškia ne tai, kad tas baimės scenarijus išsipildys. Jūs tiesiog fantazuojate ir kuriate blogus scenarijus savo mintyse. Tie blogieji scenarijai atrodo tokie realūs ir įvyksta taip greitai, kad jų greičiausiai net nepastebėdavote iki dabar – jie vyko pasąmoningai (kadangi mes tai iškėlėme į viešumą, tai nuo šiol pastebėsite ir gana dažnai). Šiaip ar taip tai yra ilgas darbas su savimi, nes pasitikėjimas savimi yra giliai paslėptas Jūsų viduje.
Mes visi į šį pasaulį atėjome nuogi ir be jokių baimių. Viską, ką mes išmokome, išmokome iš savo aplinkos: tėvų, draugų, mokyklos, universitetų ir t.t. Taip atėjo ir Mūsų pasitikėjimas ar nepasitikėjimas savimi.
Tai puikiai įrodo tokie amnezijos atvejai (kai visiškai arba dalinai prarandama atmintis). Esu girdėjęs štai tokį pasakojimą iš Brian Tracy seminaro:
Labai drovi, užsidariusi, intravertiška moteris grįždama namo buvo partrenkta mašinos. Moterį ištiko koma, atsibudus paaiškėjo, kad ji visiškai prarado atmintį. Įvyko fenomenalus atvejis, kad moteris turėjo taktinę atmintį (kaip skaityti, kalbėti, vaikščioti ir t.t.), bet visiškai užmiršo, kad turi vaikų, vyrą, užmiršo savo charakterio savybes. Žmogus pasidarė lyg baltas popieriaus lapas. Jai reikėjo viską išmokti iš naujo ir adaptuotis gyvenime. Trumpinant istoriją pasakysiu tiek: ji tapo labai garsi šios amnezijos tyrinėtoja, rengia seminarus, pasidarė labai ekstravertiška, pasitikinti savimi…
Paimkime kad ir mano atvejį… Man dabar nėra taip jau malonu prisipažinti, kad kažkada teko nepasitikėti savimi, kažkada būčiau sau plaukus verčiau nusirovęs, nei tai prisipažinęs. Tada jausdavausi lyg vaikščiočiau po gatves nuogas (šiek tiek perdedu). Dabar drąsiai galiu teigti, kad aš pasitikiu savimi. Sakau tai Jums ir tik dėl Jūsų. Pasitikėjimo savimi išmokau pats, be to pažįstu daug žmonių, kurie padarė lygiai tą patį ar dabar tai daro. Mačiau tai savo konsultacijose, mačiau seminaruose. Beje, mano seminaruose šita tema yra ypatingai eskaluojama, turiu pastoviai raminti žmones, kad darant pratimus šis „daiktas“, šis įgūdis – pasitikėjimas savimi ateis per keletą mėnesių.
